Nuotr. iš internetinio puslapio Nuotr. iš internetinio puslapio
  • Parašė  PaPapūga
  • Žymėtas pagal blogas
  • Penktadienis, 15 Birželio 2018 14:53
Mes nesame išskirtinė sveikuolių, žaliavalgių ar vegetarų šeima. Negaminu pasikabinusi mitybos piramidės panosėje ir vaikams jos nerodau kas rytą, kad žinotų kas yra sveikai maitintis:)
Man pakanka ją žinoti ir stengtis bei norėti stengtis ja vadovautis, o jei ir nepavyksta, tai baisiai dėl to nepergyvenu. :)
Kol nebuvo vaikų, su vyru valgėme viską, bet ką, kada norim ir kiek norim. Nemeluosiu, salotos ir žalumynai - ne naujai užgimęs ar mados suformuotas įprotis, o nuo seno joms teikdavau pirmenybę. Rūkytų dešryčių ar kitų “piktesnių” produktų valgydavau kur kas rečiau. Gal dėl natūralaus poreikio ir noro, be didesnių pastangų savaime ir susiformavo toks mitybos racionas kokį mes šeimoje ir turime. 

O kaip su vaikais??:)

Gal ir drąsiai nuskambės, bet su jais nėra taip sudėtinga,  kaip atrodo. Ne kartą girdėtas posakis: “Būkite vaikams pavyzdys. Ką valgo tėvai, tai valgys ir vaikai”. Kad ir kokia atsibodusi frazė, bet ji velniškai teisinga!!
Tad, būkite pavyzdžiu! Ne knyga, ne plakatas ar žodžiai “valgyk, nes sveika” “suveiks”, o tiesiog valgykite tą ką reikia, šiek tiek apgalvojant, šiek tiek pasistengiant ir svarbiausia KARTU:)

Mūsų “subalansuota” pradžia:

Prasidėjo viskas nuo kūdikio makalainių. Be druskos, be prieskonių, apgalvojant kiekvieną kartą ką vaikučiui duoti vis kitokio, kad gautų įvairias maistines medžiagas iš maisto. Vitaminais juk neužkaišiosi mitybos spragų. O sudėtinga nebuvo, netgi įdomu. Tiek galima prigalvoti daržovių, vaisių, mėsos - daržovių, kruopų - daržovių naujų kombinacijų. Su laiku, kiekvieną dieną ragaujant makalaines be prieskonių, pradėjau pajausti tą tikrą maisto skonį. Iš tikrųjų! Ir žinot, visai pasirodė neblogai! Morka ir burokėlis suteikia saldumo, bananas irgi be cukraus puikiai pasaldina ir gerą skonį duoda patiekalui. Atradau daug išgrynintų skonių.

Auginant kūdikį, su kiekviena diena atsibodo n kartų virti, kepti, maišyti, plauti, todėl nejučiomis rytines košes pradėjau virti didesniais kiekiais ir krėsdavau į dubenėlį ne tik vaikui, bet ir sau. 
Atėjo toks rytas, kai įdėjau tokios košės ir vyrui (vaikui pablenderiuota, mums ne, bet iš to pačio puodo). :) Hmmmm….nu neapsidžiaugė, juk tai košė ir dar…be nieko…Skaninu bananu… visiems. Ir mirktelnu, kad nu jei mama padarė valgyti ir tėtis dabar atsisakys, tai vaikas kaip beždžioniukas darys tą patį – nevalgys. Juk čia tėtis! Kūdikiainors ir nekalba, bet viską mato, sugeria iš aplinkos visą informaciją ir susidėlioja į savo atminties bei formuojamų įpročių “stalčiukus”, kurie patikėkit, po kelių metų sugrįžta:)

Taip ir įpratome, diena po dienos, rytą pradėti koše. O, kad nesiraukytų tėtis ir vaikas, prigalvodavau įvairių pagardų (žinoma iš vaisių bei daržovių, sviestuko gabaliuko). Kiekvienas rytas man iššūkis, šeimynai staigmena.
Gan anksti mes pradėjome valgyti iš “vieno puodo” ir rimtesnį maistą. Virdavau visiems bendrą patiekalą (maistą be skonio, kaip sako mūsų močiutės, bet užsikišdavau” ausis ir to negirdėdavau, nepasidaviau “aplinkos” įtakai – “nu paskanink vaikui maistą su druskyte ar cukreliu”). O aš su vyru, jei norėdavome, maistą papildomai pasiskanindavome prieskoniais. Ilgainiui, dėl laiko stokos (pirmą vaiką auginant laiko labai trūko:)) ir pati jau nebesidėdavau prieskonių. Ir ne dėl to, kad nenorėjau, bet, kad nebūdavo kada…tiesiog įsimesdavau porą kąsnių į burną ir džiaugdavausi išvis, kad tai pavygdavo padaryti, tai kokie dar čia prieskoniai:)

Kaip ir minėjau, daržoves mėgau visuomet, todėl pilna lėkštė kelių rūšių daržovių ant stalo būdavo ir yra visuomet. Jei grikiai ryte, mėsytė ar žuvis per pietus, tai daržovių kalnas “ant akių” visuomet. Tai yra tiesiog natūrali būtinybė.
Vaikams niekuomet per prievartą nekišdavau ir nekišu maisto. Nenori, tegul nevalgo. Visuomet įdėdavau į lėkštutę ar dubenėlį, padėdavau ant stalo ir neklausdavau ko nori arba ar nori. Tiesiog patiekdavau visiems viską vienodai, kartu susėsdavome ir valgydavome. 

Tikrai nebuvo viskas idealu, oi ne!

Lėkštės skraidė nuo stalo ir pas mus:). Oi kaip siusdavau, nes…nu… tai erzina…
Bet vaikutis juk mažas, jis dar nemoka kalbėti, kaip jam pasakyti, kas nepatinka ir ko šiandien nenori. Juk, mums, suaugusiems irgi ne kiekvieną dieną visko norisi. Tik mes turim galimybę pasirinkti, o mažylis ne, nes jis “privalo” valgyti tai, ką jam duoda mamaJBandžiau savo vaiką suprasti, kalbėti, klausti kas patinka lėkštėje, kas skanu. Ir maži pirščiukai pradėjo išrinkinėti iš lėkštės ir mesti ant stalo, tai kas jam nepatiko. O mesdavo įvairiai ir bet ką – vieną kartą bulvę, kitą kartą agurką, trečią mesytę ir pan. 
Rankų nenuleidau ir “nenurašinėjau”  iš meniu nei vieno produkto. Kadangi norėjau, kad vaikas ragautų viską, o kiekvieną kartą sužinoti ką “nekalbusis mažylis” nori šiandien valgyti būdavo tik spėjimas, teko ieškoti būdų, kaip pateikti vaikui maistą taip, kad jis lėkštėje matytų viską (daržoves, bulves, mėsą ir pan.), bet ne vienoje krūvoje sudėtą ir galėtų valgyti tai, ko jam noris, bet, kad  “ant akių” būtų pasirinkimas, o ne kažkur ant stalo. Taip pas mus virtuvėje atsirado lėkštutės su skyriukais! ALELIUJA!!! :)
Mums tai buvo stebuklas, ne lėkštė! Ir žinot kodėl? Nes į kiekvieną lėkštės skyriuką, įdėdavau ir dedu iki šios dienos viską, kas yra reikalinga subalansuotiems pusryčiams, pietums ar vakarienei. Pasiteisino lėkštė su skyriais, nes:
  1. Šios dienos mažylio “nenorimas” ingredientas nesiliečia su jo “norimu”. Oi, koks čia svarbus dalykas!
  2. Sakydavau, kad visi lėkštutės skyriukai turi būti užpildyti, nes lėkštutėje gyvena draugai (kiekviename lėkštutės skyrelyje yra įspausta beždžionėlė, varlytė ir aštuonkojis) ir jie visi nori valgyti. Vaikui visuomet leisdavau pasirinkti, kurį skyrelį valgyti. 
Taip natūraliai, lėkštutės pagalba  ir pradėjo formuojasi subalansuota mityba. Tiek aš įpratau, tiek vaikai nuo mažumės žino, kad visi lėkštutės skyreliai turi būti užpildyti. Valgyti iš visų nebūtina, bet patikėkit, vaikas kasdien matydamas kaip ir kokiu maistu lėkštutė užpildyta, natūraliai pradeda viską ragauti ir jei kuris skyrelis liktų tuščias, pastabą gaučiau iškart:)
Per “nenoradienius”,  jei ko vaikui nesinori, tai sakau, kad pvz. morka nesiliečia su jos kotletuku, valgyk tik tą skyriuką, kurį nori. 
Kai nėra prievartos, tai ir noras atsiranda pačiupinėti ir paragauti. :)

P.S. Žinokit ir aš turėjau savo gyvūnėlių lėkštutę:). Ko tik nepadarysi dėl vaikų:)

Taigi, žinokite, kad subalansuota mityba – tai maisto įvairovė, kurios pagrindas yra daržovės ir grūdinės kultūros. 
Pradėkite nuo savęs. 
Atraskite jums skanius patiekalus. Ir tikrai nereikia jokių James Oliver knygų. 
Ką valgysite jūs, tą pradės valgyti ir vaikai. 
Tegul tortas būna tik per šventes, o daržovės ir grūdai kasdieninis svečias ant pusryčių, pietų ar vakarienės stalo. 
Pamatysit, jums tai pavyks! ;)


PaPapūga
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
Dalintis !

Gamintojai

logo 10

 info@papapuga.lt

+370 600 51301

Sekite Facebook

Prenumeruokite!

Prenumeruokite Mūsų naujienlaiškį ir visada būsite informuoti apie geriausius pasiūlymus ir naujausius produktus.